Akių ligos
Katarakta
Katarakta - tai tokia akių liga, kai lęšiukas netenka skaidrumo, formuojasi drumstys, trukdančios gerai matyti. Tai viena iš pagrindinių aklumo priežasčių.
KATARAKTOS SIMPTOMAI
- Matomas neryškus vaizdas;;
- Sunku skaityti
- Pamažu blogėjantis regėjimas;
- Akina ryški šviesa;
- Objektai atrodo geltoname fone;
- Vaizdo dvejinimasis.
Dažniausiai katarakta serga vyresnio amžiaus žmonės, tačiau lęšiukas gali drumstėti ir vaikams, gali būti ir įgimta katarakta. Jauniems žmonėms katarakta dažniausiai vystosi po akių traumų, uždegimų ar sergant bendromis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu. Dėl ko vystosi katarakta tiksliai nėra aišku, manoma, kad tai medžiagų apykaitos sutrikimas akies lęšiuke. Sveikas lęšiukas yra skaidrus ir neturi kraujagyslių. Jis praleidžia ir nukreipia šviesos spindulius į tinklainę, keičia laužiamąją gebą.
Kataraktos vystymuisi turi įtakos:
- Su amžiumi susiję pakitimai.
- Traumos (po akies obuolio sumušimo, sužeidimo).
- Kai kurios ligos: cukraligė, miotoninė distrofija.
- Vaistai (kortikosteroidai, hormonai) vartojami ilgą laiką ir didelėmis dozėmis.
- Akių ligos (glaukoma, akių uždegimai, stipri trumparegystė, atšokusi tinklainė, augliai, sutrikusi lęšiuko mityba).
- Ultravioletiniai, rentgeno, infraraudonieji (stiklo pūtėjams, kalviams) spinduliai.
- Paveldimumas.
- Įgimta katarakta pasitaiko kūdikiams, kurių motinos, nėštumo metu sirgo infekcinėmis ligomis (kiaulyte, raudonuke, vėjaraupiais, kepenų uždegimu, poliomielitu, toksoplazmoze), vartojo kai kuriuos medikamentus.
Ligos eiga
- Ligos pradžioje jūs galite pastebėti, kad daiktai tapo neryškūs. Kartais jūs galite matyti daiktus dvigubus ar gelsvame fone. Ypač gali akinti ryški šviesa.
- Dažniausiai lęšiukas drumstėja pamažu, todėl pacientai gali ir nepastebėti, kada pablogėjo regėjimas viena akimi.
- Progresuojant drumstėjimui, rūkas didėja, sunku skaityti.
- Visai sudrumstėjus lęšiukui, regėjimas visai išnyksta, skiriama tik šviesa nuo tamsos.
Gydymas - operacija
Operacijos metu pašalinamas drumstas lęšiukas ir implantuojamas dirbtinis. Kai kuriais atvejais dirbtinis lęšiukas neimplantuojamas. Tada, norint gerai matyti, reikia nešioti akinius ar kontaktinius lęšius.
Antrinė katarakta
Antrinė katarakta išlieka pagrindine pablogėjusio regėjimo priežastimi po sėkmingos kataraktos operacijos.
Yra žinoma, kad antrinę kataraktą sukelia priekinės lęšiuko kapsulės epitelio ląstelių migracija ir proliferacija ant užpakalinės kapsulės centrinės dalies. Pastaruoju metu pastebima lazerinių kapsulotomijų mažėjimo tendencija. 1980-1990 m. JAV jų dažnis siekė iki 30-50 proc., o apie 2000 m. jų sumažėjo iki 10 proc. Kataraktos pašalinimo operacija dėl amžinės kataraktos dažniau atliekama moterims nei vyrams, tačiau vidutinis operuojamųjų amžius skiriasi priklausomai nuo populiacijos. Austrijoje atliktas tyrimas nustatė, kad operuojamų vyrų vidutinis amžius buvo 71 m., moterų - 74 m., mūsų darbe analizuojami pacientai atitiktų dažniausiai operuojamų asmenų amžiaus grupes. Antrinė katarakta labai pablogina regėjimo funkcijas - regėjimo aštrumą, kontrastinį jautrumą, nepriklausomai nuo užpakalinės kapsulės drumsčių intensyvumo, o lazerinė kapsulotomija reikšmingai pagerina šias funkcijas. Mūsų duomenimis, visų regėjimo aštrumo grupių pacientų regėjimo aštrumas prieš kapsulotomiją buvo reikšmingai pablogėjęs. Po lazerinės kapsulotomijos 92 proc. pacientų regėjimo aštrumas pagerėjo ir pasiekė pooperacinį regėjimo aštrumą arba buvo geresnis, 9 (3,8 proc.) akyse nepakito, 10 (4,2 proc.) akių buvo blogesnis nei po kataraktos operacijos. Nepagerėjusias regėjimo funkcijas galėjo lemti gretutinės ligos - AMD, diabetinė makulopatija, glaukoma, miopiniai tinklainės pakitimai.
Glaukoma
Glaukoma ilgą laiką neteisingai buvo vadinama "padidėjusio akispūdžio liga". Atlikus daugelį šiuolaikinių mokslinių tyrimų, susiformavo naujas glaukomos apibrėžimas. Tai daugiafaktorinė optinė neuropatija, kuriai būdingas charakteringas regos nervo skaidulų žuvimas. Glaukomos atveju, veikiant įvairiems rizikos veiksniams, žūsta tinklainės anglinės ląstelės ir plonėja nervinių skaidulų sluoksnis. Dėl to regos nerve atsiranda tipinių glaukomos sukeltų pakitimų, o akiplotyje - atitinkamų defektų.
Glaukoma dar vadinama "klastingu regėjimo vagimi", kadangi jos atsiradimas ne iš karto pastebimas, ir dažnai žmogus nesuvokia, atsiradusių pakitimų. Šia liga serga ir vaikai, tačiau dažniausiai suaugusieji, paprastai vyresni nei 40 metų amžiaus. Maždaug 1 iš 7 aklųjų yra apakęs dėl glaukomos.
Visa mūsų matoma vaizdinė informacija regos nervu sklinda į smegenis, ten ji paverčiama vaizdu. Regos nervas yra tarsi laidas tarp kompiuterio ir kompiuterio ekrano. Jei regos nervas pažeidžiamas, sutrinka visos vaizdinės informacijos patekimas į smegenis. Ilgą laiką glaukoma sergantis žmogus gali nepastebėti jokių matymo sutrikimų - regėjimas prarandamas palaipsniui. Pradžioje žmogus netenka periferinio matymo, vėliau pažeidžiamas ir centrinis. Ligonis ilgą laiką gali net neįtarti, kad serga glaukoma, kadangi jo regėjimo aštrumas pradžioje lieka nepakitęs.
SIMPTOMAI
Toli pažengusia glaukoma sergantis ligonis gerai mato tik tiesiai prieš save esančius objektus. Blogiausia yra tai, kad šios ligos pažeistas regėjimas niekuomet neatsistato.
PRIEŽASTYS
Akies viduje esantys skysčiai plauna jos vidų. Gaminami krumplyne, skysčiai patenka į akies kameras ir nuteka iš akies per ragenos ir rainelės kampe esantį audinį - trabekulas. Pusiausvyra tarp akies skysčių gamybos ir pašalinimo lemia normalų akispūdį ir normalų akies funkcionavimą bei akies struktūrų mitybą. Sveikos akies spaudimas gali būti 10-21 mmHg, nors įvairiems asmenims jis gali skirtis. Per parą akispūdis keičiasi, tačiau tie svyravimai neturėtų būti per dideli. Glaukoma atsiranda pakilus spaudimui akies viduje ir sutrikus normalios akies funkcijoms. Akispūdis gali padidėti jei: krumplynas gamina per daug skysčio ir šis nepasišalina visas; krumplynas skysčio gamina normaliai, bet pakitusios akies trabekulos, neleidžia skysčiams nutekėti. Per ilgą laiką padidėjęs spaudimas pažeidžia akies nervines skaidulas ir regos nervo diską. Regėjimas blogėja, akiplotis - erdvė, kurią mato nejudanti akis, kai galva taip pat nejuda, - siaurėja.
Atviro kampo glaukoma - tai dažniausiai sutinkama glaukomos forma. Jos metu dėl pakitimų drenažinėje akies sistemoje pamažu sutrinka skysčių nutekėjimas per trabekulių tinklą, ir akispūdis vis didėja.
Uždaro kampo glaukoma - retesnė. Lęšiukas prisispaudžia prie rainelės ir vyzdžio, taip sutrikdydamas akies skysčio nutekėjimą iš užpakalinės akies kameros į priekinę. Rainelės šaknis užspaudžia priekinės kameros kampą bei trabekulas ir skystis iš akies nebegali nutekėti, akispūdis labai pakyla, todėl išsivysto ūmus glaukomos priepuolis. Jį gali išprovokuoti emocinė įtampa, kūno atšalimas ar perkaitimas, sunkus fizinis darbas, ilgalaikis buvimas (nemiegant) tamsoje, medikamentinis vyzdžio išplėtimas, kartais kitos, neaiškios priežastys.
Normalaus akispūdžio glaukoma - tai būklė, kai atsiranda glaukomai būdingi pakitimai, o akispūdis būna normalus. Regos nervas nukenčia dėl bendrų kraujotakos sutrikimų.
Glaukoma diagnozuojama remiantis klinikiniais požymiais ir funkciniais pakitimais: akispūdžio matavimais, regos nervo disko apžiūra, automatine kompiuterine perimetrija, ragenos storio matavimu, gonioskopija. Tačiau šie pakitimai nustatomi, jau esant akivaizdiems funkciniams pažeidimams. Tuo metu jau būna žuvusios maždaug pusė regos nervų skaidulų. Net ¾ skaidulų būna žuvusios, kol simptomus pradeda justi pats ligonis. Realiai tada, kai pacientas skundžiasi glaukomos sukeltais pakitimais, nelabai galima padėti. Galima tik sustabdyti procesą tame taške, kur jis yra.
Nervinių skaidulų analizatorius (optinė koherentinė tomografija, t.y. OCT) - moderni aparatūra, skirta ankstyvajai glaukomos diagnostikai. Juo galima išmatuoti tinklainės nervinių skaidulų sluoksnį. Šiuo aparatu (OCT) nustatyti pakitimus galima pačioje pradžioje.
Daug anksčiau diagnozavus ir anksčiau pradėjus gydyti, galima greičiau pristabdyti glaukomos progresavimą. Kuo anksčiau pradedama gydyti, tuo geresnių rezultatų galima pasiekti. Nors profilaktinių priemonių, padedančių išvengti glaukomos, nėra, tačiau ankstyva diagnostika ir laiku pradėtas gydymas užtikrina gyvenimo kokybę ir padeda išsaugoti regos funkcijas visam.
AMŽIAUS MAKULOS DEGENERACIJA
Įvertinkite riziką sirgti amžiaus makulos degeneracija atsakydami į kelis klausimus:
Rekomendacijos, kaip sumažinti riziką sirgti amžiaus makulos degeneraciją:
- Visiems patariame: nustoti rūkyti
- Laikytis Viduržemio jūros dietos
- Būti fiziškai aktyviems
- Stengtis kuo daugiau suvartoti vaisių, daržovių, žuvies produktų
- Jeigu priklausote rizikos grupei rekomenduojame naudoti maisto papildus ir atlikti periodinį akių sveikatos būklės stebėjimą mūsų klinikoje