Atliekami tyrimai

Optinė koherentinė tomografija (OCT)

"Mūsų akys" gydytojų atliekama optinė koherentinė tomografija (OCT) yra lazerinis tyrimo metodas, kuriuo ištiriama akies vidinė struktūra. Tyrimas neinvazinis, t.y. akis neliečiama. Tiriant įvertinamas ir tiksliai išmatuojamas regos nervo diskas, tinklainės sluoksniai ir jų storis. Tai ypač svarbu diagnozuojant ir sekant glaukomą, tinklainės ligas. Taip pat galima ištirti ir priekinį akies segmentą.

OKT rekomenduojama atlikti tiriant akių dugną, matomas tinklainės paviršius, o OKT galima pamatyti visus tinklainės sluoksnius. Pavyzdžiui, tinklainės nervinių skaidulų, ganglinių ląstelių ir vidinio tinklinio sluoksnių storis būna plonesnis sergant glaukoma, todėl tyrimas padeda anksčiau diagnozuoti šią ligą. 

Akių dugno tyrimas (tiriami ir vaikai)

Akių dugno tyrimas - oftalmoskopija. Tai svarbus tyrimas nustatant akies regos nervo ir tinklainės uždegiminius, degeneracinius ar kraujotakos sutrikimus. Taip pat būtina apžiūrėti akių dugną sergantiems cukriniu diabetu, arterine hipertenzija, esant galvos smegenų pakitimams ir kitoms ligoms.

Žmogaus regėjimas labai priklauso nuo tinklainės ir regos nervo pakitimų. Pablogėjus regėjimui, visais atvejais įvertinami akies dugno pakitimai. Oftalmoskopija padeda nustatyti regos nervo bei tinklainės ir gyslainės ligas, kraujotakos sutrikimus, auglius, kurie galėjo pabloginti regėjimą. Visada yra geriau, kai akių ligos diagnozuojamos pradžioje, nes gydant galima išgelbėti prarastą regėjimą.

Egzoftalmometrija - kai akies obuolys iš akiduobės išstumtas, tokią patologiją vadiname išverstakumu (exophthalmus), o kai įvirtęs į akiduobę - įkritu­siomis akimis, (enophthalmus). Abiem atvejais reikia nustatyti akies padėtį akiduobėje. Tam naudojamas prietaisas egzoftalmometras, o tyrimo metodika vadinama egzoftalmometrija.

Gonioskopija - tai akies priekinės kameros kampo apžiūros metodas. Priekinės kameros kampas - tai akies anatominė struktūra, turinti svarbią reikšmę akyje esančio skysčio cirkuliacijai, lemiančiai akies spaudimą (akispūdį). Gonioskopija atliekama prie ragenos pridedant trijų veidrodžių Goldmano lęšį. Apžiūros metu įvertinamas kampo plotis, jame matomos struktūros, pigmentacija. Dažniausiai gonioskopija atliekama esant padidėjusiam akispūdžiui, įtariant glaukomą, nustatant šios ligos formą, parenkant gydymo metodą.

Testai regėjimo būklei nustatyti

Ašarų sekrecijos nustatymas 

Tai 0,5 cm pločio ir 4 cm ilgio filtruojamo popieriaus juostelė. Ji dedama po apatiniu voku ir po 5 min. matuojama, kiek sušlapo. Taip nustatoma, ar ašarojimas yra padidėjęs, ar akyse trūksta ašarų ir vystosi sausų akių sindromas. 

Stereo testas - tai testas, skirtas stereo matymui įvertinti. Atliekant šį testą rodomos lentelės, kuriose išryškėja paveikslėliai, jei yra abiakis matymas. Šiuo testu galima tirti ir ikimokyklinio amžiaus vaikus.

Sausų akių testas (Širmerio testas) - sausų akių sindromą diagnozuoti gali tik oftalmologas - prašome kreiptis į jį dėl išsamių tyrimų jūsų akių būklei įvertinti. Nudažydamas akių paviršių specialiais dažais, gydytojas nustatys, ar jūsų ragena yra pažeista. Oftalmologas veikiausiai atliks ir Širmerio testą, kurio metu už apatinių akių vokų užkištos ir ašarų plėvelės drėkinamos specialios popieriaus juostelės padės nustatyti, ar jūsų akys gamina pakankamą kiekį ašarų. Jei rezultatai aiškiai skirsis nuo normos, tai rodys, jog ašarų gamybos funkcija yra sutrikusi.

Spalvų jutimo tikrinimas - nustatomas žmogaus sugebėjimas matyti įvairias spalvas. Tam naudojamos specialios polichromatinės pigmentinės lentelės. Šis tyrimas svarbus karinės ekspertizės metu, profesinei atrankai ir vairuotojams.

Akipločio tyrimas (kompiuterinė perimetrija)

Akiplotis - tai erdvė, kurią mato nejudanti akis, kai galva taip pat nejuda. "Mūsų akys" gydytojai tvirtina, kad akipločio pakitimai neretai būna vienintelis ankstyvas daugelio ligų simptomas. Akipločio tyrimas ypač padeda nustatyti galvos smegenų pažeidimo vietą. Akipločio dinamika dažnai būna svarbus kriterijus vertinant ligos eigą ir gydymo efektyvumą.

Periferinis regėjimas jautrus silpnai šviesai ir svarbus bendrai orientacijai prietemoje, jo dėka pastebime įvairių objektų judesius, jis svarbus nustatant kai kurias ligas (akies tinklainės, regos nervo, kai kurių smegenų dalių pažeidimus).

Kiekvienos akies periferinis regėjimas turi atitinkamas ribas. Matant abiem akims, akipločio ribos baltai spalvai horizontaliai yra - 180°, vertikaliai - 110°. Raudonai, mėlynai ir žaliai spalvoms akipločio ribos atitinkamai siaurėja. Jis paprastai siaurėja ir smarkiai mažėjant regėjimo aštrumui. Tačiau žymūs akipločio pasikeitimai ir nepakitus regėjimo aštrumui gali sukelti silpnaregystę ar net praktišką aklumą. Pavyzdžiui, asmenys, kurių akiplotis susiaurėjęs iki 10° ("tunelinis matymas") laikomi aklais.

Akipločio tyrimo metodas vadinamas perimetrija, kuri savo ruožtu gali būti statinė ir kinetinė. Dažniausiai šiuo metu naudojami kompiuteriniai perimetrai, leidžiantys pasirinkti optimalią akipločio tyrimo programą priklausomai nuo įtariamos patologijos, išsaugoti duomenis bei atlikti statistinę pokyčių analizę.

Normoje matymo laukas iš nosies pusės yra apie 60°, iš temporalinės (išorinės) pusės ~ 90°, į viršų ~55°, apačioje ~60°. Apie 15° nuo fiksacijos taško yra fiziologinė ~6° skotoma (nedidelis akipločio defektukas), atitinkanti regos nervo disko vietą. Ji susiformuoja, nes regos nervo išėjimo iš akies vietoje nėra šviesai jautrių elementų.

Akipločio pakitimai gali atsirasti dėl akių, regos nervo ar galvos smegenų ligų ir pasireikšti regėjimo lauko susiaurėjimu ar daliniu iškritimu (skotoma). Priklausomai nuoregos kelio pažeidimo vietos, atsiranda ir būdingi specifiniai pokyčiai. Esant regos nervo uždegimui, pirmi būdingi pokyčiai atsiranda akipločio centre, ir pasireiškia paracentrinėm ar centrinėm skotomom. Pažeidus regimosios kryžmės centrinę dalį, atsiranda bitemporaliniai (žmogus nemato abiejų akių išorinių laukų) defektai , o išorę - binazaliniai. Kai pažeidžiamas regimasis laidas, iškrenta abiejų akių vienos pusės laukas, pvz. pažeidus kairįjį regimąjį laidą, žmogus nemato abiem akim dešiniosios pusės ir t.t.

Akių spaudimo matavimas - vienas iš dažniausiai naudojamų metodų. Akispūdį galima išmatuoti tonometru arba oro gūsiu. Tonometras - nedidelis svarelis. Jį gydytojas trumpam švelniai priglaudžia prie jūsų akies. Moderniuose akių kabinetuose, optikose vietoj svarelio naudojamas oro gūsį sukeliantis aparatas. Abu metodai, teisingai juos atlikus, skausmo nesukelia. Akių spaudimo matavimas gydytojui suteikia informacijos apie jūsų akį. Jo rezultatai nėra vienareikšmiai, todėl jūs turėtumėte patikėti apie akių spaudimą spręsti gydytojui ir pasikliauti jo išvadomis. Padidėjęs akispūdis dar nereiškia, kad jūs sergate glaukoma. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai ligonis serga glaukoma, bet jo akispūdis yra normalus.

Akių refrakcija 

Refrakcijos yda yra būklė, kai į akį patekę šviesos spinduliai susikerta ne tinklainėje. Tai toliaregystė, trumparegystė ir astigmatizmas. Refrakcijos ydų dydis matuojamas dioptrijomis. Koreguojamos akiniais ir kontaktiniais lęšiais. 

Plusoptix (refrakcijos nustatymas vaikams)